Šiame straipsnyje noriu parodyti, kad nusikaltimų, kuriuos padaro galingieji, studijos gali padėti atgaivinti kritinę kriminologinę analizę ir diskursus. Mano manymu, šis specifinis tyrimų laukas gali leisti susipažinti su tam tikrais antikriminologiniais momentais ir išplėtoti antikriminologinius teiginius. Kalbėdamas apie antikriminologinius momentus ir teiginius, paprasčiausiai turiu galvoje tas smulkias revoliucijas ir tuos lūžius mūsų disciplinos paradigmoje, kurie sukelia laikinas disciplinos krizes. Vėliau jie lėtai absorbuojami ir taip praturtina pačią discipliną. Aš manau, kad didžiausios tokių krizių sukėlėjos yra: diferencijuotų asociacijų, etikečių klijavimo teorijos ir feministinė kriminologija.

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos teisės moksle ilgai buvęs iš esmės „pamirštas“, bet praktikoje (ypač pastaruoju metu) itin aktualiu tapęs baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. Analizuojamos baudžiamosios justicijos moksle žinomos senaties instituto pagrindimo teorijos ir kai kurie iš jų išplaukiantys įvairių senaties teisinio reguliavimo modelių ypatumai. Ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos baudžiamojoje teisėje vyraujančiai kaltininko „pasitaisymo“, kaip senaties taikymo pagrindo, teorijai. Atskleidžiamas jos teorinis nepagrįstumas ir to sąlygojamos praktinio senaties taikymo problemos. Kritiškai įvertinus visą senatį pagrįsti mėginančių teorijų spektrą, išskiriamos asmeninio ryšio tarp kaltininko ir jo padarytos nusikalstamos veikos nunykimo bei baudžiamosios atsakomybės taikymo aktualumo visuomenei nunykimo teorijos, kurios turėtų sudaryti pagrindą kuriant naują senaties instituto teisinio reguliavimo modelį Lietuvoje.

           Straipsnyje analizuojamos dažniausiai literatūroje aptariamos prevencinės priemonės, taikomos asmenims, padariusiems lytinius nusikaltimus prieš vaikus: chirurginė kastracija, cheminė kastracija, specialus asmenų, padariusių lytinius nusikaltimus, registras, analizuojamos šių prevencinių priemonių taikymo galimybės Lietuvoje. Taip pat siūlomos naujos Baudžiamojo kodekso nuostatos, leisiančios efektyviau užkardyti lytinius nusikaltimus prieš vaikus, apžvelgiamos kliūtys, trukdančios efektyviai lytinių nusikaltimų prieš vaikus prevencijai Lietuvoje. Straipsnyje akcentuojamas tinkamas lytinis švietimas, kaip viena efektyviausių priemonių, galinčių sumažinti seksualinį smurtą prieš vaikus.

     Straipsnyje, remiantis užsienio autorių atliktais moksliniais tyrimais, analizuojami bendruomeninės nusikaltimų prevencijos aspektai. Aptariama bendruomeninės nusikalstamumo prevencijos samprata bei pagrindinės įgyvendinimo formos. Svarbiausias dėmesys skiriamas šios nusikaltimų prevencijos rūšies veiksmingumo aspektams. Analizuojamos objektyvios bei subjektyvios bendruomeninės nusikalstamumo prevencijos veiksmingumo sąlygos, akcentuojant bendruomenių socialinės struktūros ir prevencinės veiklos tarpusavio adekvatumo santykį. Ši mokslinė analizė leidžia įvardyti užsienio valstybių bendruomeninės nusikalstamumo prevencijos veiksmingumo „receptus“. Jų pagrindu galima formuluoti hipotezes tyrimams, siekiant įvertinti, ar galima įgyvendinti veiksmingą bendruomeninę nusikalstamumo prevenciją Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI–499 priėmė naują Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakciją,[1] kurioje iš esmės naujai reglamentavo paciento teisės ginti pažeistas teises ar interesus įgyvendinimą. Tačiau ar pakankamai aiškiai nustatytas ginčų, kylančių iš asmens sveikatos priežiūros teisinių santykių, teisinis reguliavimas? Šis straipsnis reikšmingas tuo, kad jame kompleksiškai analizuojami ir pateikiami galimi ginčų, kylančių iš asmens sveikatos priežiūros teisinių santykių, sprendimo būdai, nurodomos privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme procedūros, įvardijamos teorinės ir galimos praktinės šių procedūrų įgyvendinimo problemos, pateikiami jų sprendimo būdai. Šiam tikslui pasiekti taikomi sisteminės analizės ir palyginimo metodai. Straipsnis naudingas tiek studentui, tiek praktikui, nesvarbu ar tai būtų teisininkas, ar pacientas, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos administratorius ar specialistas (gydytojas).

[1] Žin., 2009, Nr. 145–6425. Įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 1 d.